tol

1 tõl adv. K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, N, L 1. žymi, kiek laiko (kurį laiką, per kurį laiką) kas trunka, yra, vyksta, darosi, atsitinka: I ratus sudaužę – tol leka Žr. ║ prijungiamuosiuose laiko sakiniuose eina atliepiamuoju žodžiu: Tõl gyvęsiu, kol paeisiu LKT168(Grk). Anas namuosa tõl bus, koleik pasveiks LzŽ. Tol stovėjo, kol išklausinėjo Kp. Tol barės, kol liežuviai nudilo LTR(Vdk). Mes tol nenutilsime, kol ir mūsų visi reikalavimai nebus patenkinti A.Vien. Tõl gėrė, kol nusigėrė Šlu. Nu i tõl šukuoji, kol paliekta čystas linas Pkl. Tõl kasi, kol taką vandenio prikasi Slm. Kol jau apsninga, tõl da žyda [gėlės] Žlb. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tol jis patvėrė, kol jį būdas draugybės pakentė S.Dauk. Tõl nepaleisiu, kol neatiduosi visą skolą Dkš. Zolys patyliais tol šnibždėjo, kol nuslinko Marcei rukšlos nuo kaktos Žem. Uošvelė sena, dukrelė slauna, reikė[jo] tol mokyt, kol buvo jauna LTR(Rk). Jau tol dūmė, pakol inkaitino tą krepšį raudoną BsPIV23. ^ Jok tol jaučiu, kol jį už ragų turi LTR(Ss). Tol girnos mala, kol suka: nustoja sukę, nustoja malę Lp. Jam tõl geras, kol duoda, o kai nustos davęs, tuoj pasidarys blogas Jnš. Tol klausiau tėvų, kol žąsino bijojau J.Jabl. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Kol gyveni, tol mokais LTR(Pp). Tol vaikai, kol skverne laikai PPr159(Rk, Sb). Tol vaikai, kol klėbė[je] laikai Ggr. Kol jaunas, tõl durnas esi Tt. Tol draugai, kol atskirai pinigai TŽV595(Al). Tol prytelius, kol nereik tau padėti LTR(Vdk). Tol gaspadorius arklį šeria, kol ratus traukia Lp. Kol aš lovo[je] guliu, tol atilsį turiu JV839. Kol paeini, tõl eik (dirbk, gyvenk) Grz. Kol akys blizga, kol kantaplius paneši, tõl žmogui reikia Ssk. 2. tik su praep. iki, lig(i), nuo žymi, nuo kurio laiko arba iki kurio laiko kas trunka, yra, vyksta, darosi, atsitinka: [Puota] buvo tokia šauni ir tokia prabangi, kaip nė viena iki tol rš. Lig tol gyvenome gerai rš. Iki tõl neturėjau bičių Pgg. Tuo tarpu praslinko jau nuog tol ištisi metai TS1901,1b. Bernas išvarė iki tõl buvusius savo ponus iš to ūkio Plšk. ║ prijungiamuosiuose sakiniuose eina atliepiamuoju žodžiu: Ji žindė jį iš bonkos su guminiu žinduku iki tol, kol vaikas pats susiprato numušti bonkos galą su žinduku P.Cvir. Sūnus karaliaus atsisakė nuo karalystės iki tol, iki nepasimatys su seserims LMD. 3. (ppr. su praep. iki, 1ig(i), nuo ir kt.) žymi vietą kaip ribą, nuo kurios arba iki kurios vyksta veiksmas: Ar nubėgsi iki tõl, lig tõl? DŽ. Nuo tol iki tol suark J. Kur tu čia nueisi, ką pasišauksi, kad, sakau, sniego šiemet buvo va iki tõl Kpr. Ar pargenu purvinas tõl Vlk. Keturinį pasisiūsi sijoną, čia platus, o čia ligi pat tõl Nmk.